IŠEMINĖ ŠIRDIES LIGA
Išeminė širdies liga (IŠL), išeminė liga, (išemija – tai organo mažakraujystė), koronarinė liga, širdies raumens pažeidimas dėl sumažėjusios arba kartais ir visai nutrūkusios širdies vainikinių arterijų kraujotakos. Dažniausiai liga būna lėtinė, bet gali būti ir ūminė. IŠL dažniausiai serga vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės.
Ligos priežastys
Svarbiausia IŠL priežastis – širdies vainikinių arterijų aterosklerozė. Širdies arterijos yra vadinamos vainikinėmis kraujagyslėmis. Jos atsišakoja iš didžiausios organizmo arterijos - aortos ir aprūpina krauju širdies raumenį. Jei sutrinka kraujotaka vainikinėse širdies kraujagyslėse, sutrinka ir širdies veikla. Vainikinės arterijos supa širdies paviršių, kur išsišakoja į stambesnes šakas, o šios savo ruožtu išsišakoja į smulkesnes šakeles. Šios smulkiosios šakelės prasiskverbia į širdies raumenį ir jį maitina. Kartais viena ar kelios iš šių kraujagyslių gali susiaurėti dėl cholesterolio (kraujo riebalų) sankaupų. Toks procesas vadinamas ateroskleroze. Ji sukelia išeminę širdies ligą. Išeminės širdies ligos atsiradimą ir progresavimą skatina rizikos veiksniai: riebalų apykaitos sutrikimai (cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimas), rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, lipidų apykaitos sutrikimai; sutrikusi angliavandenių tolerancija; diabetas (liga, pažeidžianti organizmo imuninę sistemą), nutukimas, nuolatinė nervinė įtampa, mažas fizinis aktyvumas.
Simptomai
Bendras nuovargis
Kraujo spaudimo skirtumai
Neritmiškas širdies plakimas
Skausmas krūtinėje
Kraujo spaudimo skirtumai
Neritmiškas širdies plakimas
Skausmas krūtinėje
Ligos eiga
Liga gali pasireikšti įvairiais negalavimais:
- stenokardijos priepuolius sukelia fizinis krūvis (vaikščiojimas, kopimas į kalną, sunkumų nešiojimas, stresas). Dažnai kartu jaučiamas spaudžiantis, slegiantis ar deginantis skausmas krūtinėje, padidėjęs kraujospūdis, staigus prakaitavimas, pulso ir širdies ritmo sutrikimai;
- miokardo infarktas - tai ne kas kita, o širdies raumens nekrozė (apmirimas). Jis ištinka, kai arteriją visiškai užkemša trombas, arba dėl labai susiaurėjusios kraujagyslės, kuri padengta aterosklerotine plokštele. Infarktas paprastai prasideda nuo stipraus ir ilgai trunkančio skausmo krūtinės srityje. Tačiau galimi ir neįprasti simptomai - skausmai skrandžio ir pilvo srityje;
- poinfarktinė kardiosklerozė yra patirto infarkto pasekmė. Apmirę širdies raumens audiniai neatsistato. Vietoj jų atsiranda randuotas audinys, kuris sukelia tam tikrų širdies veiklos sutrikimų. Esant tokiai patologijai, reikia nuolat lankytis pas kardiologą;
- širdies ritmo sutrikimai. Sveiko žmogaus pulsas esant ramybės būklei yra 60-75 tvinksniai per minutę, o fizinio krūvio metu – iki 150 tvinksnių per minutę. Kai širdies susitraukimų dažnis sutrinka, ji arba nespėja aprūpinti organizmo krauju, arba nespėja pailsėti;
- širdies nepakankamumas atsiranda tuomet, kai sutrinka organizmo ir organų aprūpinimas krauju. Dėl to kalta ne tik išeminė širdies liga. Priežastys gali būti įvairios: aortos žaizdos, širdies ydos, arterinė hipertenzija, difuzinės plaučių ligos, miokardo distrofija, infarktas. Širdies nepakankamumas pasireiškia galūnių tinimu, dusuliu, virš lūpų atsiranda pamėlęs trikampis, svaigsta galva ir pan.
Gydymas
Klinikinis išeminės širdies ligos gydymas pagrįstas trimis principais:
- vainikinių kraujagyslių išplėtimu
- prieškrūvio ar pokrūvio mažinimu
- širdies susitraukimų ribojimu
Paprastai pakeitus gyvenimo būdą bei vartojant tinkamų vaistų, galima išvengti visiško vainikinių kraujagyslių užsikišimo. Atlikus koronografiją ir nustačius vainikinių arterijų susiaurėjimus, kai kuriems ligoniams galima išplėsti susiaurėjusias širdies kraujagysles specialiu balionėliu (vainikinių širdies kraujagyslių angioplastika arba balionizacija). Po to į buvusias susiaurėjusias vietas gali būti įstatomi specialūs vamzdeliai, vadinamieji stentai, kurie apsaugo kraujagyslę nuo pakartotinio susiaurėjimo. Visgi kai kurių ligonių arterijos būna tiek susiaurėjusios ir daugelyje vietų jų neįmanoma išplėsti. Kitiems ligoniams, nepaisant aukščiau minėto gydymo, po kurio laiko jos susiaurėja pakartotinai. Tada reikalinga nauja kraujagyslė. Tokiu atveju, norint normalizuoti širdies raumens kraujotaką, yra siūloma operacija, vadinama aortokoronariniu šuntavimu (ar nuosruviu). Mokslininkų atlikti tyrimai įrodo, kad, gydant citoprotektoriais pvz. mildronatu (1 g per parą) kartu su kitais vaistais, smarkiai padidėja besigydančiųjų fizinio krūvio tolerancija, kairiojo skilvelio gebėjimas išstumti kraują, gerėja sistolinis kairiojo skilvelio tūris, sumažėja arterinis kraujo spaudimas. Pabrėžiama, kad pacientai, kurie buvo gydyti šiais vaistais, 30 proc. mažiau jautė krūtinės anginos priepuolius, palyginti su kitų grupių pacientais. Be to, šį vaistą ligoniai gerai toleruoja.
Vaistai ir kitos priemonės
Profilaktika
- Daugiau judėti. Tačiau per dideli krūviai irgi pavojingi.
- Tinkamai maitintis. Gyvulinės kilmės riebalams skirkite 15 – 20 proc. savo raciono. Likusius 80 proc. skirkite žuviai, riešutams, augaliniams aliejams ir ląstelienai (grūdams, žalumynams, daržovėms ir vaisiams).
- Planuoti savo dieną taip, kad užtektų laiko ir poilsiui, ir visaverčiam miegui.
- Išmokti susigyventi su stresu, pasistenkti valdyti savo emocijas, išmokti atsipalaiduoti.
- Nerūkyti. Nikotinas prisideda prie aterosklerozės vystymosi ir gali išprovokuoti infarktą.
- Atsikratyti antsvorio. Kiekvienas nereikalingas kilogramas — tai papildomas krūvis širdžiai.
- Kontroliuoti cholesterino kiekį kraujyje.
Privačios įstaigos pagal specializaciją
Kitos rekomenduojamos įstaigos
