Cholerikams stresas dažniausiai maskuojasi širdies ir kraujagyslių sistemos bėdomis (arterinė hioertenzija, infarktas, išeminė širdies liga), dvylikapirštės žarnos opa, urologinėmis problemomis (net yra terminas „urologinė neurastenija”, kai žmogus nerviniu pagrindu pastoviai nori eiti šlapintis).

Melancholikams depresijos gali pasireikšti skrandžio opomis, astminėmis būsenomis, visokiais neurodermitais.

Sangvinikai ir flegmatikai mažiau linkę į ligas nerviniu pagrindu

Yra žmonių, visai nelinkusių į depresijas, jų apie 5 – 7procentus. Psichiatrijoje tokie laimingieji vadinami „saulėtomis natūromis”. Visus likusius laikas nuo laiko aplanko liūdesys. Dažniausiai depresijos aukomis tampa:

1. Ciklotimiškos asmenybės – tai iš esmės sveiki žmonės, bet linkę į be priežastinius nuotaikų svyravimus, iš prigimties labai jautrūs. Beveik visada jie yra meteorologiškai priklausomi, keičiantis orams jiems tarsi viskas krenta iš rankų, silpsta jėgos, žemėja emocinis fonas (tai gali būti verksmingas susierzinimas), vargina galvos skausmai ir bendra bloga savijauta. Tokių žmonių yra apie 20 procentų.

2. Žmonės, kurių silpna vegetatyvinė nervų sistema Juos iš pradžių užpuola distonijos priepuoliai, kraujospūdžio kaita ir, jau vėliau, kaip pasekmė, depresinė būsena – jų yra apie 15 procentų.

3. Pati didžiausia grupė – visada iš prigimties besijaudinantys ir nerimaujantys žmonės.

4. Yra dar ypatinga besimaskuojančių depresijų grupė – priklausomybė nuo hormonų. Jos „grobiu” tampa žmonės, patiriantys hormoninius sukrėtimus (nėštumas, klimaksas), sergantys skydliaukės ligomis. Tai pačiai kategorijai priklauso ir žmonės, audringai pergyvenantys „vidutinio amžiaus” krizę.

Yra keletas aiškių požymių, pagal kuriuos galima nustatyti, jog jau laikas kreiptis į gydytoją:

-          Bloga nuotaika, bejėgiškumas, negalėjimas susikaupti tęsiasi diena iš dienos ilgiau kaip 5 – 7 dienos.

-          Jūs jau pabundate liūdnas, su blogomis mintimis. Padidėjęs bendras jautrumas.

-          Depresinė būsena neatitinka objektyvios situacijos, tai yra kyla, teigiamų aplinkybių fone.

-          Sutrinka miegas: arba puola mieguistumas dienos metu, arba sunkus miegas naktį, anksti prabundama ir nebeįmanoma vėl užmigti.

-          Atsiranda skausmų, tiesiogiai susijusių su stresine situacija ar per dideliu emociniu krūviu, priepuoliai. Pavyzdžiui, kilo konfliktas su viršininku, tuoj pat ėmė skaudėti pilvą.

-          Užsiciklinama ties savo savijauta, žmogus pastoviai bando į save įsiklausyti: susirgs – nesusirgs?

-          Aplanko mintys apie savižudybę – tiesioginės arba paslėptos, tokios kaip „be manęs visiems bus geriau”, „nesuprantu, kam gyvenu” ir pan.

Esant užsimaskavusioms depresijoms toli gražu ne visada reikia antidepresantų!

Svarbus yra kompleksinis požiūris: psichoterapija plius individualiai parinktos preparatų dozės. Universalios gydymo schemos nėra: asteninės depresijos gydomos stimuliatorių, nerimastingos – sedatyvinių raminamųjų pagalba. Sergantį depresija daugeliu atveju negalima „užversti“ vaistais – jis jau ir be to pasimetęs ir prislėgtas. Norint normalizuoti nervų sistemos giluminius procesus reikalingos mikrodozės trankvilizatorių ir neuroleptikų. Organizmo palaikymui reikia visų B grupės vitaminų, vitamino C, folio rūgšties, o taip pat kompleksų su kalciu ir magniu, selenu ir lecitinu. O augalinės kilmės vaistų poveikis žmogaus psichikai įrodytas jau prieš tūkstančius metų.  Žinomiausias yra jonažolė. Ji vartojama gydant lengvas ar vidutines depresijas. Jei depresiją lydi baimės jausmas ir vidinis nerimas, ji derinama su valerijonu, apyniais, pasiflora ir melisa.